BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



Bendri pastebėjimai apie paslaugas

2017-04-13

Lietuva ir amerikietiški automobiliai

Nuo 1924 metų vasaros ir Lietuvos periferijoje pradėti naudoti amerikiečių autobusai „Ford TT”, kurių kėbulus Kaune gamino tos pačios Amerikos lietuvių akcinės bendrovės dirbtuvės. „Fordai” važinėjo iš Vilkaviškio į Marijampolę ir Kybartus.

Apie 1935 metus Lietuvoje
Apie 1935 metus Lietuvoje įsikūrė stambi tarpmiestinio susisiekimo akcinė bendrovė „Auto”. Ji turėjo apie pusšimtį autobusų, kurie reguliariai kursavo tarp įvairių mūsų miestų.
Bendras buržuazinės Lietuvos transporto ūkio turtas 1939 metais buvo toks: 700 sunkvežimių (dauguma jų mažos keliamosios galios, o savivarčių ar kitokių specialių automobilių iš viso nebuvo), 305 tarpmiestiniai keleiviniai autobusai, kursavę 136 užmiesčio linijomis, kurių bendras ilgis - 8982 kilometrai.
Apskritai automobilizacijos plitimą Lietuvoje gerokai stabdė prasti, automobilių eismui nepritaikyti keliai. Tik nedaugelis iš jų turėjo kietą - skaldos arba žvyro - dangą. Išasfaltuotas buvo vienintelis kelio ruožas už Kauno Prienų link. Tas pats pasakytina ir apie miestų gatvių tiesimą bei tvarkymą, nes deramai sutvarkytų, važinėti automobiliais tinkamų gatvių Lietuvos miestuose, net, pačiuose didžiausiuose, buvo labai mažai.
Buržuazijos valdymo metais Vilniuje tik 15 km gatvių turėjo lygų grindini (tašytų akmenų arba asfaltą). Lazda, kaip sakoma, turi du galus: kol nėra gerų gatvių, ir automobilių eksploatacija gana brangi: autobusai dažnai gesdavo, o remonto išlaidas reikėdavo padengti iš mokesčio, surenkamo iš keleivių. Brangiai kainuojantis autobuso ar lengvojo automobilio (taksi) bilietas menkino šių patogių susisiekimo priemonių populiarumą. Tai iškalbingai patvirtina skaičiai: 1939 metais Vilniuje važinėjo apie 300 automobilių, 30 autobusų ir… 600 vežikų.
Didžiojo Tėvynės karo audrų nuniokotoje sostinėje tuojau po išvadavimo susirūpinta atkurti automobilių eismą, nes iš griuvėsių kylančiam miestui jis buvo gyvybiškai būtinas. 1946 metų kovo 14 d. Vilniuje atnaujinama pirmoji autobusų linija: geležinkelio stotis-Gedimino gatvė-Žvėrynas. Tais pačiai metais autobusai pradėjo kursuoti dar dviem maršrutais: Basanavičiaus gatvė-Antakalnis ir geležinkelio stotis-Kalvarijų gatvė. 1950 m. sostinėje jau veikė dešimt autobusų linijų.
Nuo 1948 m. Vilniuje pradeda kursuoti nauji trisdešimt dviejų vietų ZIS autobusai. 1950 m. Vilniaus autobusų parkas turėjo 77 autobusus 28 kursavo pačiame mieste, o kiti - užmiestį ir per metus pervežė 18,2 milijono keleivių.

Koks supirkimas po karo VIlniuje
Tuojau po karo Vilniuje įsteigiamas ir taksi parkas. Iš pradžių jis buvo labai nedidelis - vos 7 mašinos kroviniams gabenti. 1949 m. jį papildė pirmieji lengvieji automobiliai, o 1950 m. parkas jau turėjo 40 „Pobedų”. O kaip su supirkimais? Automobilių supirkimai tuo laikotarpiu buvo labai sunkūs, o ir laikotarpis buvo kai automobilis buvo kaip ir prabangos prekė. Anksčiau ką supirkdavo tai Pobedas. Automobilis tikrai puikus ir dabar jai jis restauruotas. Pakalbinti automobilių supirkėjai Vilniuje paminėjo, kad toks variantas kaip Pobeda labai retas. Žmonės dabar supranta tai antikvaras.

Info pateikė: auto-usa.lt - automobilių supirkimas Vilniuje ir kiti mūsų draugai kurie pasidalino savo žiniomis: superkamautomobilius.lt - automobilių supirkimas Alytuje

Rodyk draugams

2017-03-04

Ar tikrai brangu tvarkyti mažus nuotekų srautus?

Kai kurių užsienio specialistų apytikriu vertinimu (autoriaus asmeniniai kontaktai), mažose gyvenvietėse nuotekų surinkimo tinklai kainuoja apie 80 %, o valymo įrenginiai - tik apie 20 %.
Šimtuose Lietuvos kaimo gyvenviečių, turinčių centralizuotas nuotakyno sistemas, gatvių tinklai yra savitakos (gravitaciniai) tinklai iš trumpų (0,8-3 m) movinių keraminių, asbestcementinių, gelžbetoninių vamzdžių, paklotų 2-4 m gyliuose. Daugelyje vietų tinklai yra vandeningų gruntų zonose, kuriose gruntinio vandens lygis nuolat arba periodiškai būna aukščiau šių vamzdžių. Tokių tinklų klojimas, ypač vandeninguose ruožuose, yra brangus, ilgai trunkantis ir nepatikimas, ypač vamzdžių sujungimų kokybės ir apžiūros šulinių sandarumo požiūriu. Dėl to, esant nesandariems tinklams, vyksta intensyvi nuotekų eksfiltracija į gruntą, teršiami gruntiniai vandenys. Ypač daug gruntinio vandens į nesandarius vamzdžius priteka vandeningu metų laiku (rudenį ir polaidžių metu). Dėl to neretai perkraunamos nuotekų siurblinės, labai padidėja elektros energijos sąnaudos nuotekoms perpumpuoti, sutrinka arba ilgam laikui nutrūksta normalus nuotekų valyklų veikimas. Pavyzdžiui, lietingą 1998 m. rudenį iš gerai veikusių, kruopščiai prižiūrimų Anykščių rajono Naujųjų Elmininkų gyvenvietės nuotekų valyklos pratekamo tipo aerotankų aktyvusis dumblas buvo visiškai išplautas ir nutekėjo į vandens telkinius. Dėl to ilgam sutriko nuotekų valymas, buvo padaryta nemaža žala gamtai.


Dėl nesandarių savitakos tinklų į Antakalnio gyvenvietės (Kaišiadorių r.) valymo įrenginius plūsta dideli, su infiltraciniu gruntiniu vandeniu patenkančio smėlio kiekiai, kurie trikdo nuotekų valyklos veikimą.
Nesandarūs savitakos tinklai yra būdingi daugeliui Lietuvos mažų gyvenviečių. Apytikriu vertinimu, lietingą rudenį ir pavasario polaidžių metu, mažose gyvenvietėse nuotekų debitai apie 5 - 10 kartų viršija sauso laikotarpio debitus. Tinklų sandarinimas, naudojant šiuolaikines priemones (lankstūs įklotai ir kt.), yra techniškai įmanomas, tačiau brangus dėl mažo objektų dydžio ir todėl platesnio jo panaudojimo galimybės yra ribotos.

Gyvenvietės ir nuotekos
Ligšioliniai mažų gyvenviečių nuotekų surinkimo savitakos tinklai yra dideliems miestams taikomų sprendimų kopija, kurios perspektyvumas mažose gyvenvietėse yra abejotinas.
Galima teigti, kad, dėl tradicinių savitakos tinklų didelių statybos kaštų, yra iškilusi būtinybė ieškoti ir diegti mažose Lietuvos gyvenvietėse kitokias, iš esmės skirtingas, nuotekų surinkimo sistemas.
Europos vandenų asociacijos leidžiamame žurnale ,,Europos vandenų valdymas” (angl. European Water Management) 1999 m. Nr. 4 yra paskelbtas išsamus A. Čekauskaitės ir A. Jakštaitės straipsnis apie nuotekų valymą Lietuvoje nuo 1950 iki 1990 [13]. Straipsnyje pateiktoje informacijoje yra duomenys apie įvairių tipų nuotekų valyklas. Iš minėtame laikotarpyje pastatytų nuotekų valyklų 396 (apie 43 %) yra su aerotankais.

Turite daugiau klausimų? Čia dar vienas aktualus straipsnis: Vandens tekėjimas ir valymo įrenginiai

Rodyk draugams

2017-02-28

Kai seni automobiliai trukdo aikštelėse

Automobilio pastatymą prie įvairių objektų, kuriuos žmogus aplanko dienos metu (darbovietė, įstaigos, mokyklos, prekybos centrai, kinai, teatrai pan.), techninė literatūra vadina „trumpalaikiu parkavimu”. Kadangi miestų centruose paprastai yra susitelkusi administracinių, buities ir kultūros įstaigų dauguma, sutraukianti gausybę lankytojų, čia rasti vietą trumpam pasistatyti automobilį tikrai sunku.
Su šia opia problema Vakarų Europos miestai susidūrė labai greit po Antrojo pasaulinio karo, kai ypač paspartėjo automobilizacijos tempai. Daugelio Europos miestų centrai yra seni, pradėję formuotis dar viduramžiais, kada miestų statytojams visiškai natūralus dalykas atrodė siauros gatvės, nes vaikščioti labai plačios nereikalingos. Miestų centrų teritorija tada užimdavo nedideli plotą, kad pėsčiomis lengvai būtų pasiekiamas bet kuris miesto objektas. Tų laikų transporto priemonėmis - karietomis, jojamaisiais žirgais - naudojosi tik aristokratija. Karietoms ir žirgams sutalpinti visiškai pakako erdvios aikštės prie miesto rotušės. Panašios planinės struktūros (su aikšte bei siauromis gatvėmis) yra ir daugelis mūsų respublikos senųjų miestų centrų.

Automobilių aikštelės ir seni automobiliai
Įrengti daug automobilių stovėjimo aikštelių tokiose tankiai užstatytose centrinėse miestų dalyse praktiškai neįmanoma - pastatų juk dėl to negriausi. Pasak automobilių supirkėjų Panevėžyje tikrai sunku rasti auotomobiliui vietą, nes nemažai stovi senų, nenaudojamų automobilių, kuriuos galima būtų supirkti geromis kainomis. Taip užsidirbant papildomai pinigų. Automobilių supirkimas Panevėžyje yra itin populiarus tarp studentų. Prieš porą dešimtmečių atrodė, kad išeitis iš padėties surasta: daugelyje šalių - JAV, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir kitur - buvo susižavėta didžiulių daugiaaukščių, požeminių, mechanizuotų ir kitokių parkingų bei garažų statyba. Tačiau praktika netrukus parodė, kad ir labai išplėtus šią brangiai kainuojančią statybą, neįmanoma patenkinti visų norinčių patekti automobiliu miesto centrą. Be to, įvažiavimui didelį garažą sugaištama gana daug laiko.


Ilgainiui atsirado naujų sprendimų: sukuriamos įvairios zonos, kuriose ribojamas automobilių įvažiavimas arba stovėjimo trukmė, sistemos „Park and Ride”, „Parken und Pendeln”, „Park, and Go” arba mokestis už automobilio pastatymą. Visų priemonių tikslas - sumažinti stovinčių miesto centre automobilių skaičių. Mokestis už automobilio stovėjimą imamas JAV ir kitose kapitalistinėse šalyse, kur automobiliai pastatomi prie specialių automatų - kolonėlių (parkometrų).
Sistema „Park and Ride” reiškia: „palik savo automobilį aikštelėje toliau nuo centro prie visuomeninio transporto stoteles ir tęsk kelionę metro, autobusu, troleibusu”. Tokios stovėjimo aikštelės paprastai supa miesto centrą, įrengiamos prie įvažiavimų į miestą. Mažesniuose miestuose galima privažiuoti arčiau norimo objekto, bet pasiekti jį reikia pėsčiomis. Tokia sistema vadinama „Park and Go”. VDR naudojamasi tarpine sistema „Parken und Pendeln”: atvažiuojančius i Erfurtą pasitinka užrašas, skelbiantis, kad tarptautinės gėlių parodos teritorijoje stovėjimo aikštelių mažai, todėl siūloma palikti automobilį miesto pakraštyje ir tęsti kelionę tramvajumi. Kelionė tramvajumi nuo stovėjimo aikštelės miesto pakraštyje iki parodos - nemokama.

Šaltinio straipsnis: https://valymoirenginiai.wordpress.com/2017/02/25/priemone-lengvinanti-miesto-eismo-salygas/

Rodyk draugams

2017-02-19

Žemės frezos ir šianapjovės ir jų konstrukcijos

Posted by kestasss in PASLAUGOS  Tagged , , , ,

Šienapiovę arba žemės frezą galima nuimti nuo traktoriaus, jos neišardant. Sarnyrinio piaunamųjų aparatų tvirtinimo dėka jie gali gerai prisiderinti prie lauko reljefo.
Dvi frontalinio piaunamojo aparato 1 kreipiamosios lentos 10 nupiautą žolę nukreipia po traktorium tarp jo ratų.
Visus piaunamuosius aparatus arba kiekvieną atskirai (priklausomai nuo darbo sąlygų) pakelia į transportinę padėtj kilnojami hidrauliniai cilindrai.
Dešinįjį ir kairįjį piaunanniosius žemės frezos aparatus varo traktoriaus
darbinis velenas, o frontalinis - alkūninis variklio velenas.
Šios žemės frezos privalumai: geras manevringumas, mažas
svoris; ją aptarnauja traktorininkas. Daugiau apie žemės frezas galite rasti litalis.lt tinklapyje.
Pradalginės šienapiovės nupiauna žolę ir sumeta ją į suverstinius pradalgius (suvoluoja). Pradalginė šienapiovė dirba taip, kaip ir pradalginė javapiovė, skirta grūdinėms kultūroms nuimti.
Kai šienapiovė važiuoja, lenktuvai besisukdami lenkia žolę prie piaunamojo aparato ir guldo nupiautą žolę ant transporterio audeklo. Transporteris nupiautą žolę perneša kairėn ir išmeta ją per platformos angą arba ant nuožulnios lentos ištiso suverstinio pradalgio pavidalu.

Pusiau pakabinama
Pusiau pakabinama žemės freza -smulkintuvas Kitn-1,4 (darbi¬nis plotis 1.4 m) (129 pav.). Ja ruošiamas susmulkintas žalias pašaras tvartuose ar diendaržiuose (stovyklose) laikomiems gy¬vuliams šerti vasaros metu, o taip pat silosavimui. Šienapiovė nupiauna, susmulkina jr pakrauna žolę j užpakalyje prikabintą vežimą arba j šalia važiuojančios automašinos kėbulą.
Šienapiovė prijungiama prie traktoriaus „Belarusj” dviem pu¬siau automatiniais užraktais, kurių dėka šienapiovę galima greitai atjungti nuo traktoriaus. Išorinėje pusėje šienapiovė remiasi
ratą 4. Sienapiovės darbinės dalys: piaunamasis aparatas 2, lenktuvai 1 ir smulkinamasis aparatas.
Nuožulnus grandininis-lystelinis trąnsporteris 3 nupiautą žolę neša j smulkinamojo aparato tiekimo jtaisą 9.
Smulkinamąjj aparatą sudaro sukamas būgnas 8 su keturiais spiraliniais peiliais ir priešpiovė plokštelė 5. Patekę tarp peiliū ašmenų ir priešpiovės plokštelės 5 briaung stiebai susmulkinami. Aparatas piausto normaliai, kai tarpas tarp peilill ir priešpiovės plokštelės briaunos yra ne didesnis kaip 1 mm.
Šešiamentis svaidytuvas 6 su išmetamuoju vamzdžiu 7, prijungtu prie smulkintuvo, susmulkintą žalią masę pakrauna j vežimą 10. Vamzdį 7 galima pasukti 90° kampu.
Šienapiovės darbines dalis varo traktoriaus darbinis velenas. Agregatą su pusiau pakabinama šienapiove-smulkintuvu aptarnauja traktorininkas.
Vežimui prisipildžius, traktorininkas sustabdo agregatą, atjungia šienapiovę ir susmulkintą masę nuveža j gyvulių .šėrimo vietą. Grįžęs pajungia šienapiovę ir tęsia darbą. Jeigu susmulkinta masė kraunama į automašinos kėbulą, agregatas nesustabdomas. Agregatui esant nedarbinėje padėtyje (šienapiovė atjungta
nuo traktoriaus), jo atramos taškai yra du specialūs kėlikliai.

šaltinis: http://pauliusc.lt/sienaujamosios-masinos-arba-kitaip-kalbant-frezos/

https://valymoirenginiai.wordpress.com/2017/02/05/pirminis-arimas-arba-frezavimas/

Rodyk draugams

2017-02-06

Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais yra susijęs su tam tikra rizika

Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais yra susijęs su tam tikra rizika, kuri gali atsirasti dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Dėl šios rizikos galimas visiškas arba dalinis krovinio netekimas arba sugadinimas. Rizikai išvengti trans¬portas yra draudžiamas. Transporto draudimo dokumentas yra draudimo poli¬sas, kuris išduodamas kaip vardinis dokumentas. Sudarant vienkartinio vežimo draudimo sutartį išduodamas vienkartinis draudimo polisas. Jei vienos rūšies pre¬kės vežamos dažnai - išduodamas generalinis draudimo polisas. Jo pagrindu duodamas kiekvieno transporto draudimo sertifikatas. Vienkartinis draudimo polisas ir draudimo sertifikatas turi tą pačią teisinę ir ekonominę galią.
Krovinį autotransportą pakrauna jo siuntėjas, iškrauna paskyrimo vieto¬je krovinio gavėjas. Krovinio pakrovimą arba iškrovimą gali atlikti ir ekspedi¬cij a, turinti tam reikalingą krovimo įrangą. Gabenant krovinius tarptautiniais maršrutais krovinį pakrovus yra įforminami reikiami muitinės dokumentai, po to krovinys plombuojamas. Plomba yra saugojimo ženklas, patvirtinantis, kad vežant krovinys nebuvo liečiamas. Transporto priemonėms plombuoti naudojamos švino plombos. Laikoma, kad pakrovimas arba iškrovimas už-baigtas, kai vairuotojui įteikiami transportavimo dokumentai.

Tarptautiniai kroviniai
Tarptautiniam krovinių gabenimui be muitinės dokumentų yra būtinas tarptautinis vežamo krovinio važtaraštis - CMR ir Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos LINAVA Tarptautinės garantijos knygelė (TIR), užtikrinanti tam tikros muitų ir mokesčių sumos garantiją. Krovinys gabenamas su TIR kny¬gele yra atleidžiamas nuo muitų ir mokesčių tarpinėse muitinėse.

Vidaus vežimo schemos. Yra trys krovinių (prekių) vežimo iš jų gamybos vartojimo vietas automobilių transportu schemos:
• švytuoklinė;
• žiedinė;
• zoninė-žiedinė.
Švytuoldinė vežimo schema taikoma tarp dviejų punktų - siuntėjo ir gavėjo. Pavyzdžiui, sandėlis-vartotojas. Pagal šią schemą i vieną pusę transportas juda su kroviniu, atgal tuščias arba su tuščia tara. Švytuoklinės schemos variantas yra spindulinė vežimo schema, kai, pavyzdžiui, sandėlis yra susijęs su keliais vartotojais ir kiekvienam iš jų pristatomas atitinkamas krovinių kiekis. Pagal šias schemas automobilių transporto panaudojimo koeficientas neviršija 0,5.
Žiedinė vežimo schema yra efektyvesnė. Ji numato kelių vartotojų aptar-navimą vieno reiso metu. Kiekviename gavėjo punkte kroviniai po truputį iškraunami, todėl didėjant nuvažiuotam nuotoliui mažėja transporto priemo¬nių keliamosios galios panaudojimas. Paskutiniu etapu transporto priemonė iš vartotojo grįžta siuntėjo sandėlį tuščia arba su tuščia tara. Naudojant to¬kią vežimo schemą transporto panaudojimas pagal ridą sudaro 80-90 proc., o pagal keliamąją galią - 30-60 proc.
Zoninė-žiedinė vežimo schema naudojama, kai siuntėjas (sandėlis) aptar-nauja daug vartotojų. Šiuo atveju visi vartotojai priklausomai nuo jų išsidės-tymo vietos ir vartojamų prekių kiekio suskirstomi atskiras zonas, kad būtų patogiau juos aptarnauti ir geriau panaudoti automobilių transportą. Nau-dojant šią vežimo schemą transporto panaudojimas pagal ridą sudaro 80-90 proc., o pagal keliamąją galią 30-60 proc.
Vežimo schemos yra parodytos 13 pav. Išvardytos krovinių vežimo schemos daugiausia naudojamos gabenant krovinius vidaus maršrutais. Dėl nuo¬tolių šias schemas naudoti tarptautiniams vežimams yra neekonomiška.

Parengė damtransa.lt - krovinių pervežimas Vilniuje

naudotas straipsnis: https://medium.com/@kestas198/gr%C5%ABd%C5%B3-gabenimas-pasak-krovini%C5%B3-perve%C5%BE%C4%97j%C5%B3-4c1dc9002a67#.cgudfm9mi

Rodyk draugams

2017-02-03

Automobilių transporto tarifai

Posted by kestasss in PASLAUGOS  Tagged , , ,

Nė vienoje transporto šakoje nėra tokios apmokėjimo už transporto paslaugas įvairovės, kaip gabenant krovinius automobilių transportu.
Planinės ekonomikos sąlygomis autotransporto tarifai buvo nustatomi valstybinių inspekcijų - kaing komitetų ir pan., atsižvelgiant vietovės reljefą, kelių būklę, klimato sąlygas ir kt. Todėl autotransporto tarifai buvo nustato¬mi atskiroms buvusioms sovietinėms respublikoms, ekonominiams rajonams, sritims ir net atskiriems miestams. Tuo metu autotransporto tarifus sudarė trys elementai:
1) gabenimo savikaina;
2) 13-15 proc. dydžio sankaupos, kurias nustatydavo valstybinės planavi-mo organizacijos;
3) 2 proc. dydžio sankaupos respublikiniams ir vietiniams keliams tiesti. Automobilių transporto tarifai buvo skirstomi į:

• vienetinius (bendruosius);
• išimtinius (mažesnius);
• laikinus;
• tarifus pagal kilometrinį atsiskaitymą;
• pakrovimo ir iškrovimo darbų tarifus;
• ekspedicinių operacijų ir kitų paslaugų tarifus;
• sandėliavimo operacijų tarifus.
Laisvosios rinkos sąlygomis krovinių gabenimo tarifai arba kainos iš esmės pakito.

Nustatant tarifus arba vežimo kainas ir jas reguliuojant valstybinės organizacijos nedalyvauja. Gabenimo kaštus daugiausia lemia rinka, kuri reguliuoja vežimo paklausą ir pasiūlą.
Krovinių gabenimą automobilių transportu dabar daugiausia atlieka privatus sektorius, todėl gabenimo kainos turi tam tikrų ypatumų, priklausančių nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, ar:
• turi ekspedicija nuosavą transportą;
• užsiima tik krovinių gabenimir
• atlieka krovos darbus;
• teikia kitas paslaugas - sandėliuoja ir paskirsto krovinius, tvarko muitinės ir draudimo formalumus ir pan.

Ekspedicijos - organizacijos, užsiimančios ne tik krovinių gabenimu, bet ir atliekančios šį darbą kompleksiškiau. Jos gali pasiūlyti klientui daug platesnį paslaugų spektrą negu pavieniai privatūs vežėjai. Ekspedicijos daugeliu atvejų neturi nuosavo transporto ir užsiima krovinių ekspedijavimu: ieško krovinių ir transporto priemonių jiems gabenti užsakovo nurodytą paskyrimo vietą. Krovinio siuntėjas sudaro sutartį su ekspedicija, kuri rūpinasi visais krovinio gabenimo ir jo pristatymo gavėjui formalumais. Šiuo atveju krovinių gabenimo kaštai yra didesni, kadangi krovinio siuntėjas apmoka taip pat ir teikiamas paslaugas.

Straipsnio šaltinis: Negabaritinių ir skistų krovinių gabenimas

Rodyk draugams

2017-02-02

Geologinės sąlygos ir stratigrafija

Posted by kestasss in PASLAUGOS  Tagged , , ,

Rašant apie rajono geologines sąlygas, pateikiama medžiaga apie geologinę sąrangą, stratigrafiją, tektoniką. Skyrelyje apie rajono hidrogeologines sąlygas aprašomi požeminiai vandenys, maitinimo sąlygos, cheminė sudėtis, agresyvumas, grun¬ty filtracinės savybės. Detaliai aprašomi inžineriniai geologiniai pro¬cesai, kurie gali turėti jtakos pastato statybai ir eksploatavimui. Bend¬roji dalis baigiama, aprašant natūralias statybines medžiagas, jtj atsargas, kokybę.
Spezialiojoje dalyje rašoma apie tyrimo darbų metodiką, lauko bandymus, stacionarinius stebėjimus, laboratorinius tyrimus. Taip pat pateikiamos gruntų fizinės ir mechaninės savybės, pastatų ir statinių statybos bei eksploatavimo sąlygos, tarpusavyje palyginami statybai numatyti sklypai.
Aiškinamojo rašto pabaigoje pateikiamos išvados. Jose turi būti jvertintos statybos sklypo inžinerinės-geologinės sąlygos ir pateikta prognozė, kiek jos keisis, statant statinius. Jeigu inžinerinės geolo¬ginės sąlygos nepatenkinamos, tai, norint jas pagerinti, reikia nuro¬dyti, kokius darbus teks atlikti iki statybos pradžios, statant ir eks¬ploatuojant pastatą ar statinį.

gruntas.lt - grunto tyrimai Vilniuje

info imta iš: Tyrimai grunto atliekami tiesiant kelius

Rodyk draugams